Šioje situacijoje galimai išaugo patyčių ar smurto tautiniu pagrindu atvejų skaičius. Bendrąja prasme patyčios jokiu pagrindu – tautiniu, lyties, socialinės priklausomybės, įšvaizdos ar aprangos, elgesio ir pan. – neturi būti toleruojamos. Todėl patyčių prevencijos programos paprastai nėra orientuotos į konkrečius atvejus, asmens savybes ar patyčių turinį. Dirbama apskritai dėl patyčių, kaip netoleruotino santykių tarp žmonių vengimo, jų atsisakymo bei užkardymo.
Tačiau, prasidėjus karui, mokyklos nuolat kelia klausimą, ką daryti dėl kylančios nacionalinės nesantaikos tarp rusakalbių vaikų ir ukrainiečių bei lietuvių.
Nacionalinė švietimo agentūra yra parengusi rekomendacijas, kuriose atkreipiamas dėmesys į svarbiausius dalykus ieškant priemonių ar būdų užkirsti kelią galimiems patyčių atvejams kylantiems dėl vykstančio karo Ukrainoje.
NŠA specialistų rekomendacijos pedagogams rasite čia.
NŠA rekomendacijas, padedančias užkirsti kelią nesantaikai tautiniu pagrindu rasite čia.
Kitų institucijų parengtos rekomendacijos
- SAM parengė rekomendacijas: „Kaip kalbėti su vaikais apie karą Ukrainoje“ trimis kalbomis:
- Vilniaus universiteto parengtas rekomendacijas dėl psichologinės sveikatos rasite čia.
- Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Biblioteka prisideda prie ukrainiečių integracijos Lietuvoje ir kviečia VILNIUS TECH elektroninių knygų platformoje nemokamai naudoti universiteto autorės Reginos Žukienės leidinius, skirtus lietuvių kalbos mokymuisi:
Socialinė parama ukrainiečiams
Siekiant užtikrinti Ukrainos žmonių, pabėgusių nuo karo, minimalius poreikius ir pragyvenimą Lietuvoje, jau šiandien savivaldybės gali teikti socialinę paramą, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą, nes susiklosčius sudėtingoms situacijoms, ji ukrainiečiams yra būtina. Gavus laikinosios apsaugos statusą, ukrainiečiams priklausys piniginė socialinė parama. Visą susistemintą informaciją rasite čia.
Taip pat dalinamės susisteminta vaizdine medžiaga:
